Vartojimo inversijos naujienų industrijoje

Vartojimo inversijos naujienų industrijoje

 

1. Naujienų gamybos procese svarbiausia užduotimi yra naujienų įvykių atranka ir jų pritaikymas jau iš anksto egzistuojančiam naujienų kodui, statiškai naujumo schemai (J. Baudrillard).

Šiuo atžvilgiu massmedia yra funkcinė šiuolaikinės visuomenės sistema, kaip ir kitos sistemos, ieškanti savo efektyvumo ne išoriniame įvykių pasaulyje, bet diferenciacijoje, operacionaliame uždarume ir vis labiau didėjančioje savo veiklos autonomijoje. Operaciniai, savirefleksiniai vidiniai naujienų gamybos sistemos dėsniai yra svarbiau už tiesą, objektyvumą ir išorinio pasaulio įvykius.

***

2. Tokie massmedia analitikai kaip Niklas Luhman’as, Jean Baudrillard’as, Paul Virilio, Noam Chomsky savo teorijose išskiria operacinį naujienų industrijos uždarumą, marketingo, rinkos principais valdomą naujienų kūrimo procesą, kuris veikia ne tiek sąveikaudamas su išoriniu pasauliu, kiek vadovaudamasis vidiniais savo paties saviorganizavimo principais.

Mes vartojame ne naujienas, ne naują ir aktualią informaciją apie įvykius, bet nuolat pasikartojančius abstrakčius naujumo modelius.

Kaip ir poststruktūralistinėse literatūros kūrinio teorijose, naujienų sistema veikia jungdama vieną savo operaciją, vieną informaciją prie kitos ir t.t., o ne perteikdama išorės įvykį. Pats savaime įvykis yra neprieinamas, jis nesuvokiamas ir neišgyvenamas nebūdamas kitų įvykių grandinėje.

Kadangi pasaulis negali būti perteiktas toks, koks yra, jis reprezentuojamas specifine suinteresuota įvykių jungimo maniera, o šiuos įvykius tarpusavyje jungiantys klijai yra pagaminti iš manipuliacinio naujienų gaminimo sistemos savitiksliškumo (N. Luchman).

Tik sukūrus naujumo prasmės kontekstą yra įmanoma jungti vieną naujienų informacijos bloką su kitu (televizijoje tai galėtų būti pastovus naujienų laidos laikas, atpažįstamas diktorius, jo mimika, tembras, fono atributika, studijos dizainas, naujienų pateikimo seka, pasikartojantis panašių siužetų montažas, atpažįstama kameros padėtis, jos santykis su informacijos šaltiniu, naujienos ryšys su jau esama informacija, jos transformavimosi nuspėjamumo galimybė ir t.t.).

***

3. Svarbu tai, kad tokia naujienų sistema dažniausiai funkcionuoja abstrakčių pozityvaus ir negatyvaus, teigiamo ir neigiamo polių dėka. Taip panaikinamas trečias matmuo (pusiau informacija). Todėl svarbiausias ir esminis massmedia informacijos kodas yra informacijos ir ne informacijos skyrimas.

Informacija tuomet yra pozityvi vertybė, būtent ja sistema apsibrėžia savo pačios galimybes. Sistema sprendžia, kas yra informacija ir kas ne informacija, ji privalo turėti galimybę spręsti pati, kas yra informatyvu ir kas ne informatyvu. Be šios refleksyvios galimybės naujienų kūrimo sistema subliukštų, neatskirtų savęs nuo supančios aplinkos, negalėtų redukuoti pasaulio sudėtingumo ir pati būtų neatskiriama to chaotiško pasaulio dalimi. Šiuo atžvilgiu informaciją galima pavadinti skirtumu, kuris jau kuria kitą skirtumą sekančiame įvykyje.

Atskyrus vieną įvykį kaip naujieną, jis atveria kitų naujienų atsiradimą, kitų įvykių atskyrimą. Tokiu būdu, svarbiausiu įvykiu yra ne pati naujiena, bet atskyrimo faktas - realizuojama ne naujiena, ne įvykis, bet abstraktus atskyrimo kodas.

Informacijos atrinkimas yra vidinis naujienų industrijos sistemos procesas, pats atrinkimas yra šios sistemos funkcionavimo sąlyga ir rezultatas, taip ji išsaugo save ir sukuria savo veiklos tęstinumą ir būtinumą.

***

4. Sekantis svarbus informacijos ir ne informacijos kodo bruožas yra jo santykis su laiku, informacija negali būti pakartota. Kada informacija tampa įvykiu, ji jau yra nebe informacija. Naujienos gali pasirodyti du kartus, taip jos dar turi prasmć, bet praranda informacijos vertć.

Šiuo atžvilgiu visos informavimo sistemų operacijos pačios informaciją ir paverčia ne informacija, žinojimo atliekomis, beverte našta. Vertės ir bevertiškumo ribos peržengimas įvyksta automatiškai, pateikta informacija ta pačią akimirką tampa beverte ir taip garantuoja tolimesnį sistemos funkcionavimo nenutrūkstamumą.

Kad ir kiek daug būtų naujienų, kad ir kaip intensyviai jos būtų tiekiamos, kad ir kaip būtų tobulinamas informavimo realiame laike mechanizmas, jos tą pačią akimirką atsiveria savo antrąja, negatyviąja kodo puse ir tampa beverte įvykių sangrūda, reikalaujančia dar daugiau, intensyviau tiekti naujienas. Tik taip galima išsaugoti sistemos funkcionavimą. Kuo labiau didinamos naujienų apimtys, tuo greičiau jos tampa bevertėmis.

Taip sistema užsiveria vidiniuose savo pačios funkcionavimo principuose, kuriems išorės, auditorijos įtaka ar nuomonė neturi jokios prasmės.

Ši nuolatinė informacijos deaktualizacija, šis nuolatinis pačios media sistemos kuriamas jos trūkumas didele dalimi sąlygoja visą informacijos technologijų tobulėjimo raidos kryptį, naujienų vartojimo masiškumą ir intensyvumą.

***

5. Kaip ekonomikoje pinigų perteklius nuolat mainomas i prekes, taip massmedia generuoja nuolatinį informacijos keitimą nauja informacija. Nauji pinigai ir nauja informacija yra pagrindiniai šiuolaikinės visuomenės dinamikos motyvai.

Tačiau kaip patys savaime pinigai neturi vertės (jie funkciuonuoja tik kaip mainomoji vertė), taip ir pati informacija neturi prasmės be informacijos ir ne informacijos skirtumo (N. Luhman).

***

6. Būtinybę naujienoms didele dalimi sąlygoja ir šiuolaikinė neurotinė naujumo prievarta ekonomikoje, politikoje, moksle, mene. Šį neurotinį savęs tapatinimą ir vertinimą naujumo kategorijomis, didele dalimi sukelia massmedia, kasdien produkuodama naujausios informacijos retoriką ir tokiu būdu generuodama globalų naujumo poreikį ir savęs tapatumo formavimą naujumo kategorijomis.

Kasdienis pasiruošimas naujienoms reiškia, kad rytoj bus žinoma daugiau, N. Luhman’o teigimu, tai nuolatinio susierzinimo būsena, kurią kuria ir palaiko uždara naujienų kūrimo sistema, ji generuoja įvykių rezonansus, bet pati su jais nesusiliečia.

***

Taip paaiškėja paradoksalus naujienų industrijos funkcionavimo principas – ne vartotojui reikalingos naujienos, bet naujienų sistemai kuriamas ir reikalingas vartotojas, ne jis vartoja naujienas, bet jos vartoja jį ir jame įdiegtą naujo ir seno skirtį.

Virginijus Kinčinaitis

Literatūra:

Niklas Luhman. The Reality of the Mass Media, Polity press, 2000.

John McManus. A Market – Based Model of News Production // Communication Theory, November, 1995, p. 301 – 339.

Paul Virilio. The Information Bomb. Verso, 2000.

Jean Baudrillard. Simuliakrai ir simuliacija. Baltos lankos, 2002.